Baltijos valstybių savitumas

Subyrėjus didžiausiai pasaulyje sovietų imperijai, trys Baltijos valstybės atgavo nepriklausomybę ir pradėjo savarankišką gyvavimą. Kuo gi lietuviai, latviai, estai skiriasi vieni nuo kitų ir kuo mes panašūs? Kuo mūsų bendravimas yra panašus ir kuo gi mes skiriamės? Jeigu žiūrint stereotipų, tai mes, lietuviai, esame jausmingesni, kalbesni, kalbėdami, arba dėstydami savo požiūrį gestikuliuojame.

Latviai daug ramesni už lietuvius, kalba rimtai, tiksliai ir apgalvotai. Kaip patys apie save sako: „devynis kartus pamatuojame, kerpame dešimtą“. Kažkuo primena mūsų žemaičius, ar ne? Estai patys save apibūdina sekančiai: išdidūs, savarankiški, individualistai, nemėgsta būti lyginami kartu su lietuviais, ar latviais aplamai, o ypač tame kontekste, kad mūsų trys šalys buvo sovietų sudėtyje. Atsiminiau situaciją, kuri bus labai geras pavyzdys tam, ką aš tik ką išdėsčiau. Pamenu kažkokį realybės šou, kuriame dalyvavo atstovai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Filmavimai vyko Afrikoje, bent kaip vieną iš Lietuvos atstovų atsimenu Cololo, lyg tai buvo dar kažkas iš vadinamųjų „žvaigždžių“. Realybės metu lietuviai ir latviai tarpusavyje kalbėdavosi rusiškai, tiktai estai pabrėžtinai su visais kalbėdavosi angliškai, buvo pabrėžtinai šalti, stengėsi laikytis nuošaliau lietuvių ir latvių. Šio realybės šou eigoje galop prasidėjo piktumai, kadangi žodžio neieškantis kišenėje Cololo pradėjo „traukti per dantį“ estus dėl jų išskirtinumo.

Panašų estų išskirtinumą teko pačiai stebėti Turkijoje, kur paplūdimyje, ar restorane estai visada kalbėdavo gana garsiai, jog man susidarydavo įspūdis, kad jie tai daro specialiai, tarsi demonstruodami savo skandinavišką ugrofinų kalbą. Tiesa, kai vakaro metu restorane reikėdavo vilkėti bent jau ne šortus, būtent estai su jais dažniausiai ir ateidavo, po to nuo restorano durų visi eidavo persirengti, nes nebūdavo įleisti.
Neįmanoma ištrinti iš istorijos penkiasdešimties tarybinės okupacijos metų. Visa ta svetima kultūra tarsi persismelkus per mus. Kodėl mus dažnai užsienyje atpažįsta kaip Rusijos gyventojus? Gal dėl to kad mes , matyt, nevalingai elgiamės, rengiamės taip, kaip mūsų didysis brolis. Kaip jau minėjau anksčiau, negalima staiga pakeisti to, ko mus mokė, auklėjo, įdieginėjo. Turės praeiti tikrai nemažai laiko, kad mes atgautume savo savitumą, bendraujant su kitomis tautomis. Tačiau poslinkių jau yra- daugelis jaunų žmonių anglų kalbą kaip tarptautinę susikalbėjimo priemonę vartoja žymiai daugiau, rusiškai jie praktiškai visai nesupranta. Visgi nepriklausomybė vaisių duoda per daug akivaizdžiai, kad kai kas galėtų tai ignoruoti. Mūsų keitimąsi rodo net rinkimai į seimą, kai pirmą kartą į seimą atstovus rinko piliečiai jau gimę nepriklausomoje Lietuvoje.