Gyvenamieji pastatai

Gyvenamieji namai būdavo vieno ar dviejų, rečiau trijų aukštų. Kiemo gilumoje stovėjo ūkiniai, greičiausiai mediniai pastatai. Ilgainiui gyvenamąjį korpusą pratęsdavo į kiemo gilumą, arba kitame prie gatvės esančiame sklypo kampe pastatydavo antrą korpusą, kurį vėliau sujungdavo su pirmuoju. Tokių ne vienu metu statytų korpusų gotikinių namų Vilniuje esama prie Pilies, Didžiosios, Šv. Jono, Vokiečių gatvių. Nuošalesnėse gatvėse namai liko be vieno korpuso. Skirtingai negu kitose šalyse, Lietuvoje gotikiniai namai turėjo įvažiavimą į kiemą. Esant vienam galu į gatvę stovinčiam korpusui, įvažiavimas būdavo šalia jo, o kai namas užėmė visą sklypo plotį, įvažiavimas kirsdavo pastatą kiaurai.

Pirmas namo aukštas dažniausiai susidėdavo iš trijų skersinėmis sienomis atskirtų, visą pastato plotį užimančių patalpų. Patalpos buvo gyvenamosios ir skirtos šeimininko verslui : parduotuvė, smuklė ar amato dirbtuvė. Pastaroji patalpa būdavo prie gatvės, o Vilniuje į ją buvo patenkama iš kiemo ar įvažiavimo per vidurinėje namo dalyje buvusią priemenę. Priemenėje būdavo virenė ir laiptai į antrą aukštą. Gyvenamosios patalpos išdėstytos likusioje pirmo aukšto dalyje ir antrame aukšte.

EKIE namas – pasyvus namas atitinkantis 2016m ES standartus.

Po visu namu arba po didžiąja jo dalimi būdavo rūsiai, kartais net dviejų aukštų. Jų patalpos turėdavo visuomeninę, buitinę, prekių sandėlių paskirtį. Į rūsius buvo patenkama per vieną ar dvi kiemo pusėje esančias laiptines.

Gyvenamųjų namų išorės kompozicija priklausė nuo jų orientacijos gatvės atžvilgiu ir plano konfigūracijos. Jei namas buvo stačiakampis ir stovėjo galu į gatvę, siauras pagrindinis jo fasadas turėjo aukštą, nišomis suskaidytą trikampį ar laiptuotą frontoną. Nuo sienos jį skyrė platus frizas, karnizas ar kampu sumūrytų plytų juosta. Kai namas stovėjo šonu į gatvę, jo pagrindinį fasadą užbaigė horizontalus karnizas ir aukšto stogo šlaitas. Galinis, į gatvę atgręžtas fasadas dažniausiai būdavo aklinas, bet kartais turėdavo puošnų frontoną. Gatvės fasade pirmo aukšto langai buvo mažesni, o antrojo – gyvenamųjų patalpų – didesni. Aukštuose langai išdėstyti nelygiais tarpais, atsižvelgiant į funkcinius poreikius. Tuo Lietuvos gotikiniai namai skiriasi nuo taisyklingų, simetriškų Vokietijos ir Lenkijos Pamario namų fasadų. Dekoro elementų paprastai naudota nedaug, puošnesni tik prie centrinių aikščių ar gatvių statyti namai.

Prie svarbiausios miesto gatvės pastatyti gyvenamieji namai Vilniuje (Pilies g. 12 – 14), priklausę turtingesniems miestiečiams, pasižymi išraiškingesniu dekoru, sukurtu panaudojant profiliuotų plytų ornamentus ir ritminį sienų skaidymą nišomis bei langais.

Namų viduje rūsiai, laiptinės ir dalis pirmo aukšto patalpų buvo suskliaustos cilindriniais, rečiau – kryžminiais skliautais. Kartais pavienes reikšmingesnes pirmo aukšto patalpas dengė krištoliniai skliautai. Kituose kambariuose buvo plokščios medinės lubos su sijomis apačioje. Rūsių ir kambarių sienas pagyvino arkų formos nišos, kartais šiose patalpose buvo statomi židiniai, kuriuos sudarė niša su kaminu arba ugniakuras su gaubtu.