Kultūrinio turizmo samprata

Žodis „turizmas“ (pranc. Tourisme) reiškia keliavimą iš vienos vietovės į kitą laisvalaikiu. Tai viena efektyviausių žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimo priemonių. Turizmo prigimtis sietina  su rekreacinių poreikių tenkinimu ir noru pažinti aplinką, gauti naujus potyrius, tai gamtinis, kultūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Turizmo prigimtis gali būti grindžiama įvairiais aspektais. Knygoje “”Pasaulio ir Lietuvos turizmo raida”psl. 43 – 44, autorė mini, kad tai procesas, kuriam būdinga:

  • Kelionės, kai patiriamas malonumas matant naujus, įdomius, gražius vaizdus, kraštovaizdžius, susipažįstama su kitų šalių ir vietovių žmonių kultūra, gyvenimu, istorija, tradicijomis, architektūra.
  • Nuotykiai, kai patiriamos teigiamos emocijos, stiprinama valia ir fizinės galios, patikrinamos žmogaus galimybės ekstremaliomis sąlygomis, siekiami nepasiekti objektai ar viršūnės.
  • Žmonių poveikis gamtinei, kultūrinei, socialinei, politinei ir ekonominei aplinkai, ekologinei būklei.
  • Tai galimybė gerinti aplinką, įrengti parkus, sutvarkyti kelius, pagyvinti ekonomiką, mažinti bedarbystę, išsaugoti ir stiprinti miesto kultūrinį identitetą.
  • Daugeliui pasaulio žmonių tai verslas, darbo ir pajamų šaltinis, o valstybėms – biudžeto  papildymas ar krašto ekonominės gerovės palaikymo galimybė.
  • Ūkinės veiklos sritis, apimanti pramonę, žemės ūkio transportą, energetiką, miškų ir vandenų ūkį, pramogų verslą, svetingumo verslą, maitinimą, tarpininkavimą ir kt.
  • Rekreacinės veiklos, o kartu ir žmogaus gyvenamosios veiklos sudedamoji dalis: keliaujant atgaunamos jėgos, sportuojama, bendraujama, gydomasi, pramogaujama.

Turizmo sąvoka, kitusi per šimtmečius, neturi vieningai pripažintos išraiškos.

Mokslinėje literatūroje pateikiama daug įvairių turizmo sampratos aiškinimų (Bernecheris P., Genevičius J., Mertinas J, Brooke ‘as M Z. ir kt.), tačiau šiuo me­tu tikslinga vartoti Pasaulinės Turizmo Organizacijos (PTO) pasiūlytą apibrėžimą:

Turizmas – visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo darbo ir gyvenimo vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla.

Panašiai turizmas apibrėžiamas ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme:

Turizmas – žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mo­kymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje.

Šiuo metu vadovėlių nagrinėjančių kultūrinio turizmo savoką ar pateikiančių šį apibrėžimą yra vos keletas. Kultūrinio turizmo sąvoka yra nauja, kuo Lietuva sparčiau integruojasi į Europos sąjungą tuo ši sąvoka darosi ryškesnė ir aktualesnė.

Kultūrinio turizmo sąvoką aiškiausiai apibrėžia UNESCO dokumentas “Baltijos šalių Kultūrinio turizmo dokumentas”, 2006m. psl. 2 “kultūrinis turizmas, reiškia kelionę siekiant pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant kraštovaizdžius, vaizduojamajį ir scenos menus, išskirti vietinį gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius bei kitus kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus”.

Tačiau dienraščio “Vakarų ekspresas” korespondentė Jurga Petronytė savo straipsnyje “Turistų medžioklėje šaudoma nesitaikant: kultūrinis turizmas skirtas užsieniečiams, bet mielesnis lietuviamas” nagrinėja kultūrinio turizmo sampratą ir pateikia kelias specialistų nuomones apie tai:

““Kultūriniu turizmu galima vadinti muziejų, galerijų lankymą, turistų dalyvavimą edukacinėse senųjų liaudies amatų pamokėlėse, net pasivaikščiojimą po tam tikras pasilinksminimo įstaigas. Tačiau visa tai įtraukiama ir į pažinimo maršrutus” – teigė klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Anot Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorės Daivos Buivydienės – “kultūrinis ir pažintinis turizmas labai tampriai susijusios, tačiau skirtingos sąvokos. Pažintinis turizmas apima ir gamtinius, landšafto ir kultūros paveldo objektus. O kultūros paveldo ojektų lankymą, dalyvavimą renginiuose, šventėse, specialiuose turistams skirtuose renginiuose, folkloro vakaruose, kulinarinio paveldo degustacijose galima vadinti kultūriniu turizmu”.”

Yra aišku, kad netgi kultūrinio turizmo specialistai neturi vieningos nuomonės, ar net sampratos kas tai yra kultūrinis turizmas. Kaip neretai kultūrinis turizmas siejamas su pažintiniu turizmu, tai būtų tikslinga, nes pažintinio turizmo metu turistas atvyksta pažinti, tam tikros vietovės kultūrinį gyvenimą, kultūrinius objektus ar kultūrinius renginius, bei papramogauti.