Lietuviškas kinas

Kinas, tai viena iš populiariausių laisvalaikio leidimo formų. Tai būdas atsipalaiduoti, išeiti į viešumą, prasiblaškyti bei pasimėgauti kvapą gniaužiančiomis istorijomis ir pasakojimais. Į Lietuvą kinas atkeliavo 1897 m., tais metais įvyko pirmasis viešas kino seansas Vilniuje. Nors pirmasis kino seansas įvyko anksčiau, pirmieji kino teatrai Lietuvoje atsirado tik 1905 m. Pamažu kino teatrų daugėjo, o pats kinas sparčiai populiarėjo.

Ne paslaptis, jog lietuviškas kinas yra labai savitas, todėl žiūrint filmus, nesunku atspėti, jog tai būtent lietuvių darbas. Lietuviškus filmus galima suskirstyti į tris laikotarpius: pirmąjį, kuris prasidėjo 1896 m. ir tęsėsi iki 1941 m., sovietinį nuo 1941 m. iki 1989 m. ir šiuolaikinį arba naujausią, prasidėjusį 1990 m. ir besitęsiantį iki šių dienų. Vos atsiradus lietuviškam kinui, sąlygos nebuvo itin palankios, tam trukdė istorinės aplinkybės, tačiau kino kūrėjai vis tiek bandė kurti ir nepasidavė aplinkybėms. Antruoju laikotarpiu kuriami kino filmai po truputį tobulėjo, nors kūrėjų laisvė buvo pakankamai varžoma, tuo laikotarpiu sukurta gana nemažai kino filmų, kuriuos galime peržiūrėti ir šiandien. Na ir trečiasis laikotarpis, kuris dar pakankamai trumpas, tačiau tai kol kas geriausias laikotarpis lietuviško kino istorijoje. Filmų kūrėjai, lygiuodamiesi į pasaulinio kino kūrėjus, stengiasi neatsilikti ir sukurti filmus, kurie galėtų būti lyginami su pasaulinio lygio filmais. Žinoma, lietuviškas braižas šiuose filmuose itin jaučiamas, tačiau po truputį filmai tampa profesionalesni, o jų pasirinkimas didesnis.

Nors dabartiniuose kino teatruose dažniau galima išvysti užsieniečių kūrėjų filmus, pastebima, jog lietuviško kino kūrėjai atsigauna ir entuziastingai veržiasi į kino teatrų sales, pristatydami įvairaus žanro ir pobūdžio naujausius savo kūrinius. Atsiranda vis naujų režisierių, parodančių, jog lietuviškas kinas yra gyvas. Taip pat, lietuviškas kinas populiarinamas ir kitose valstybėse, todėl žinia apie jį sklinda ne tik Lietuvoje tačiau ir pasaulyje. Kai kurie lietuvių režisieriai, savo kino filmuose pakviečia nusifilmuoti ne tik lietuvių, tačiau ir užsienio kino žvaigždžių, o tai irgi prisideda prie lietuviško kino populiarėjimo ir žinomumo.

Džiugu, jog Lietuva, nors ir maža valstybė, neretai pritraukia užsienio kino kūrėjus, savo filmus filmuoti būtent Lietuvoje. Čia nufilmuotas jau ne vienas filmas ir serialas. Panašu, jog kino kūrėjus vilioja architektūrinis paveldas, graži gamta, kultūriniai paminklai. Lietuvoje daugėja kino salių, todėl vis daugiau žmonių iš įvairių šalies kampelių, gali susiburti kino salėse ir stebėti norimus filmus. Nors čia rodomi daugiausiai užsienio komerciniai filmai, nekomercinis kinas taip pat populiarėja. Beje, populiarėja kino festivaliai, vienas jų – „Kino pavasaris“. Taip pat, rengiami kino filmų apdovanojimai. Akivaizdu, jog kinas klesti ir žmonės jį mėgsta. Visa tai ragina kino kūrėjus nesustoti ir kurti dar daugiau lietuviškų filmų, patenkinančių kiekvieno skonį.

Kiekvienas turi teisę rinktis kokio žanro ir kieno kūrėjų filmus žiūrėti, tačiau kuo didesnė pasiūla, tuo tampa sunkiau išsirinkti. Per daugelį metų, kino filmai nepaprastai patobulėjo, sukuriami tikri kino šedevrai. Ar tokius šedevrus sukuria ir lietuviško kino kūrėjai? Visa tai galima sužinoti tik peržiūrėjus lietuviškus filmus. Nebūtina žiūrėti visų, tiesiog vertėtų pasirinkti keletą filmų iš skirtingų kino kūrimo laikotarpių, tuomet įspūdis būtų stipresnis, o skirtumai akivaizdesni. Lietuviškas kinas, tai Lietuvos kultūros dalis, kuri atspindi skirtingų laikotarpių istoriją, žmones ir politines situacijas. Tai itin vertinga medžiaga, vaizdžiai parodanti valstybės pokyčius ir tobulėjimą, kartu su pačia visuomene.