Lietuviškos tradicijos

Lietuvių tradicijos buvo puoselėjamos nuo pat senų laikų. Lietuvoje švenčiamos šventės, kurios turi labai daug tradicijų. Kiekvienai šventei, jos laukimo laikotarpiui, budingi tam tikri ritualai  ir papročiai.

Viena svarbiausių Lietuvos ir viso pasaulio švenčių yra Kalėdos, o labai svarbus laikotarpis iki jų – adventas. Šiuo laikotarpiu, nuo lapkričio 30 dienos iki gruodžio 25 dienos senoliai laikydavosi tam tikrų tradicijų. Advento metu buvo tikima, jog daugelis atliktų veiksmų turės įtakos ateityje. Pavyzdžiui, žmonės advento laikotarpiu nekirpdavo avių, nes manydavo, jog užaugs daugiau dobilų ir pavasarį avių kailis bus kietas ir šiurkštus. Į šį advento laikotarpį įeina ir Šv. Kūčių vakarienė, kurios metu taip pat lietuviai mėgsta papročius ir prietarus. Kūčių vakarienės metu stalą apdengdavo šienu, nauja balta staltiese ir sudėdavo ant stalo valgius. Pagal lietuvių tradicijas ant stalo turėjo būti 13 patiekalų, tarp jų turėjo būti kisielius, miežinių kruopų košė, barščiai su grybais, maltiniai, žuvis (kadangi Kūčių metu laikomasi pasninko ir negalima valgyti mėsos), bei pagrindinis Kūčių patiekalas – kūčiukai.  Po valgio prasidėdavo burtai, kurie nulemdavo ateitį. Vienas iš burtų buvo šiaudo traukimas. Užsimerkus reikėdavo iš po staltiesės ištraukti bet kokį šiaudą. Kuo ilgesnį ištrauks i- tuo ilgesnis ir sėkmingesnis gyvenimas. Po Šv. Kūčių vakaro, gruodžio 25 dieną, Šv. Kalėdų dieną,  tradicijos tęsdavosi. Šią dieną baigiasi pasninkas, tad galima ant vaišių stalo dėlioti mėsos patiekalus. Kalėdų dieną šeimai, vaikams, giminėms dovanojamos dovanos. Dovanų tradicija vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tačiau dalis žmonių dovanas dovanoja jau Kalėdų išvakarėse.

Praėjus keliems mėnesiams po taip lauktų Kalėdų, švenčiamos Užgavinės. Daugelis šią šventę tapatina su Amerikoje pamėgtu Helovynu, tačiau ši šventė yra panaši tik tuo, jog žmonės kažkuo persirengia. Žmonės maskuojasi gyvulių kaukėmis, raganomis, velniais, demonais, nepažįstamais veikėjais ir  kitais personažais, kurie kartais būna pakankamai kraupūs, o karais labai juokingi.Anuomet,  žmonės, kurie užsidėdavo pačias baisiausias ir originaliausias kaukes, laimėdavo prizą. Per Užgavėnes visi persirengėliai susirenka į vieną vietą, kur žaidžiami Užgavėnių žaidimai, kepami blynai, kurie yra neatsiejama Užgavėnių šventės dalis ir atributas. Seniau, Užgavėnių dieną taip pat buvo deginama didžiulė, minkšta lėlė, kurią vadindavo More. Dažnai pavadindavo ir kitais pavadinimais, tokiais kaip boba, motinėlė, tačiau Morės pavadinimas yra naudojamas iki pat šių dienų. Morės deginimas tarsi išvaro žiemą iš kiemo, ir taip laukiama pavasario. Per Užgavėnių šventę persirengėliai taip pat turi galimybę vaikščioti pas kaimynus, bei miestelio namus ir savo kostiumais prašyti saldainių bei vaišių. Tačiau kartais, baisaus kostiumo neužtenka, ir į pagalbą pasitelkiami trumpi pasirodymai, šokiai, dainos, eilėraščiai. Šiandien šių tradicijų taip pat laikomasi, stengiamasi jų nepamiršti, tačiau kasmet šventimas tampa originalesnis ir vis labiau nutolęs nuo senų laikų.

Dar viena šventė, kurią noriai švenčia jaunesnio bei vyresnio amžiaus žmonės, yra Šv. Velykos. Per šią šventę labai paplitusi tradicija marginti kiaušinius. Kiaušinių marginimas patinka labiausiai mažiesiems, tačiau vyresnio amžiaus žmonės taip pat mėgsta juos marginti. Pasak senolių, kiekviena spalva simbolizuoja tam tikrą dalyką. Pavyzdžiui, juodai marginti kiaušiniai senovėje simbolizavo žemę, tad juodi kiaušiniai dažniausiai buvo kasami po žeme – tai lyg auka vaisių gimdytojai – Žemynai. Ši auka atnešdavo gerą vaisių ir daržovių derlių.  Raudoni kiaušiniai simbolizuodavo vaisingumą, atgimimą, todėl moterys, norinčios susilaukti vaikų, dažnai margindavo savo kiaušinius raudona spalva. Žalia, geltona, bei ruda simbolizuodavo gerą javų derlių. Pasak senolių, marginant kiaušinius šiomis spalvomis, jų javų derlius bus gausus ir sėkmingas. Gražiai išmargintiems kiaušiniams ateidavo galas, nes šventės tradicija buvo juos daužyti vienas į kitą. Kuo stipresnis kiaušinis – tuo geresni ir sveikesni to žmogaus metai. Po Šv. Velykų vaišių vaikai, susirinkę pačius gražiausius kiaušinius, bėga į kampelį, kur prasideda kiaušinių ridenimo varžybos. Tai dar viena smagi tradicija, be kurios nepraeitų nei vienos lietuviškos Velykos. Galima tik tyliai pasidžiaugti, jog Lietuvoje tiek daug gražių bei įdomių tradicijų.